Mediacija ir susitarimai
Mediacija padeda ginčo šalims kalbėtis, išgirsti viena kitą ir ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo.
Mediacija gali būti naudinga sprendžiant:
- vaikų gyvenamosios vietos klausimus;
- bendravimo su vaikais tvarką;
- vaikų išlaikymo klausimus;
- turto ir kitus šeimos ginčus;
- jau sudarytų susitarimų pakeitimus;
- kitus konfliktus, kuriuos šalys siekia išspręsti taikiai.
Mediacija – tai profesionalus, konfidencialus ir savanoriškas ginčų sprendimo procesas, kurio metu neutralus trečiasis asmuo – mediatorius – padeda šalims konstruktyviai bendrauti, identifikuoti esminius interesus ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.
Skirtingai nei teisminiame procese, mediacijos metu sprendimus priima pačios šalys. Mediatoriaus vaidmuo – sudaryti sąlygas dialogui, padėti išgirsti vieniems kitus, valdyti konfliktą ir struktūruotai judėti susitarimo link.
Pagrindiniai mediacijos principai
- Savanoriškumas. Šalys pačios sprendžia, ar dalyvauti mediacijoje, ir bet kuriuo metu gali pasitraukti iš proceso.
- Neutralumas ir nešališkumas. Mediatorius neatstovauja nė vienai šaliai, nevertina ir nepriima sprendimų už ginčo dalyvius.
- Konfidencialumas. Mediacijos metu aptarta informacija yra nevieša ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka.
- Šalių savarankiškumas. Sprendimus priima pačios šalys, todėl pasiekti susitarimai dažniausiai būna tvaresni ir geriau atitinka jų poreikius.
- Pagarba ir bendradarbiavimas. Mediacija skatina konstruktyvų dialogą, tarpusavio pagarbą ir bendrų sprendimų paiešką.
Kaip vyksta mediacija?
1. Pirminis susitikimas. Šalys supažindinamos su mediacijos procesu, principais, aptariami lūkesčiai ir sprendžiami klausimai.
2. Situacijos ir poreikių išgryninimas. Kiekviena šalis turi galimybę išsakyti savo požiūrį, interesus ir lūkesčius. Mediatorius padeda išskirti svarbiausius spręstinus klausimus.
3. Sprendimų paieška. Šalys, padedamos mediatoriaus, ieško galimų sprendimų variantų, vertina jų privalumus ir pasekmes.
4. Susitarimų rengimas. Pasiekus bendrą supratimą, formuluojami konkretūs susitarimai, kurie aiškiai apibrėžia šalių teises, pareigas ir atsakomybes.
5. Mediacijos pabaiga. Mediacija gali būti baigiama sudarius susitarimą arba nusprendus proceso netęsti. Net ir nepasiekus galutinio susitarimo, mediacija dažnai padeda sumažinti konfliktą ir pagerinti bendravimą.
Kada mediacija gali būti naudinga?
Mediacija ypač veiksminga sprendžiant:
- šeimos ir skyrybų ginčus;
- bendratėvystės ir vaikų auklėjimo klausimus;
- ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo;
- turto pasidalijimo klausimus;
- nesutarimus tarp šeimos narių;
- kitus tarpusavio santykių konfliktus.
Mediacijos procesas orientuotas ne tik į susitarimo pasiekimą, bet ir į pagarbaus bendravimo atkūrimą, ilgalaikių sprendimų paiešką bei konfliktų eskalacijos prevenciją.
Šeimos ginčuose mediacija suteikia galimybę išlaikyti dėmesį svarbiausiam prioritetui – vaikų interesams ir jų gerovei, kartu mažinant emocinę, laiko ir finansinę konflikto kainą.
Mediacija – tai profesionalus kelias nuo konflikto prie dialogo, nuo pozicijų kovos prie sprendimų paieškos.